Žiema Lietuvoje dažnai ateina ne tik su sniegu ir gražiomis nuotraukomis, bet ir su realiais iššūkiais kūnui: šalčiu, drėgme, vėju ir staigiais temperatūrų svyravimais. Net ir trumpas buvimas lauke esant dideliam šalčiui gali greitai sukelti diskomfortą, peršalimą ar net nušalimus, jei nepasirūpiname tinkama apsauga. Todėl klausimas „kaip išlikti šiltam žiemą?“ aktualus ne tik keliautojams ar aktyvaus laisvalaikio mėgėjams, bet ir visiems, kurie kasdien eina į darbą, veda vaikus į mokyklą ar tiesiog nori jaustis patogiai šaltuoju metų laiku.
Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius principus, kaip apsisaugoti nuo šalčio, į ką verta atkreipti dėmesį renkantis aprangą ir avalynę, kodėl dažniausiai šąla būtent kojos bei kokie paprasti, bet veiksmingi sprendimai padeda išlikti šiltam net esant labai žemai temperatūrai.
Kodėl žiemą taip greitai sušąlame?
Žmogaus organizmas nuolat palaiko pastovią kūno temperatūrą. Kai lauke šalta, kūnas pradeda taupyti šilumą – kraujas labiau nukreipiamas į gyvybiškai svarbius organus, o galūnės (rankos, pėdos, ausys, nosis) lieka „antroje eilėje“. Dėl to būtent kojos ir rankos dažniausiai pirmos pradeda šalti.
Prie to prisideda ir kiti veiksniai:
- drėgmė (šlapios kojinės ar batai greitai „ištraukia“ šilumą),
- vėjas, kuris sustiprina šalčio pojūtį,
- per ankšti batai ar drabužiai, kurie blogina kraujotaką,
- nepakankami izoliaciniai sluoksniai.
Todėl svarbu ne tik „apsivilkti daugiau“, bet ir protingai pasirinkti sluoksnius bei medžiagas.
Sluoksniavimo principas: mažiau mitų, daugiau praktikos
Vienas svarbiausių žiemos aprangos principų – sluoksniavimas. Vietoje vieno labai storo drabužio daug efektyviau dėvėti kelis sluoksnius:
- Pirmasis sluoksnis – prie kūno prigludę, drėgmę išgarinantys drabužiai (termorūbai).
- Antrasis sluoksnis – šilumą sulaikantis (vilna, flisas).
- Trečiasis sluoksnis – apsauga nuo vėjo ir drėgmės (striukė, paltas).
Tas pats principas galioja ir kojoms. Dažna klaida – storos kojinės ant plikos kojos. Jei koja prakaituoja, drėgmė labai greitai atšaldo pėdą. Kur kas geriau veikia keli plonesni, bet funkcionalūs sluoksniai.
Kodėl kojos – silpnoji vieta žiemą?
Net ir gerai apsirengus, daugelis pastebi, kad būtent pėdos greičiausiai sušąla. Taip nutinka todėl, kad batai dažnai neturi pakankamos izoliacijos nuo šalčio, ypač jeigu vaikštoma per sniegą ar šlapią grindinį.
Vienas iš paprasčiausių, bet veiksmingų sprendimų – papildomas izoliacinis sluoksnis po vidpadžiais. Apie tai detaliau rašoma čia:
https://keliauninkas.lt/vienas-sluoksnis-po-vidpadziu-palaiko-mano-kojas-siltas-net-esant-40-laipsniu-salciui/
Toks metodas leidžia „atkirsti“ šaltį, kylantį nuo žemės, ir gerokai pagerina bendrą šilumos pojūtį net esant labai žemai temperatūrai.
Paprasti triukai, kurie veikia net per didelius šalčius
Kartais atrodo, kad norint išlikti šiltam reikia brangios specializuotos avalynės ar techninių drabužių. Tačiau praktika rodo, kad nedideli, bet protingi sprendimai gali duoti stebėtinai gerą rezultatą.
Vienas iš tokių – paprastas triukas, padedantis apsaugoti kojas net esant -30 °C temperatūrai. Jis aprašytas šiame straipsnyje:
https://keliauninkas.lt/paprastas-triukas-apsaugo-jusu-kojas-net-ir-esant-30-c-temperaturai/
Dažnai svarbiausia ne stebuklinga priemonė, o supratimas, kaip veikia šilumos izoliacija ir kaip sumažinti šilumos nuostolius.
Kaip išsirinkti batus žiemai, kad kojos išliktų šiltos?
Žieminiai batai – ne tik stiliaus detalė, bet ir svarbi apsaugos priemonė. Renkantis avalynę verta atkreipti dėmesį į:
- pado storį – storesnis padas geriau izoliuoja nuo šalčio,
- vidinę medžiagą – natūrali vilna ar šiltas pamušalas išlaiko šilumą,
- atsparumą drėgmei – šlapi batai beveik garantuoja šaltas kojas,
- tinkamą dydį – per ankšti batai trukdo kraujotakai ir kojos greičiau šąla.
Daugiau praktinių patarimų apie tai, ką daryti, kad šaltuoju metu batuose kojos būtų šiltos, rasi čia:
https://keliauninkas.lt/ka-daryti-kad-saltuoju-metu-laiku-batuose-kojos-butu-siltos/
Ką galima dėti po vidpadžiais esant dideliam šalčiui?
Jei net ir su gerais batais kojos šąla, verta pasitelkti papildomas izoliacines priemones. Tai gali būti įvairūs sluoksniai ar paprastos buitinės priemonės, kurios sukuria barjerą tarp pėdos ir šalto pado.
Apie tai, ką kišti po vidpadžiais esant dideliam šalčiui, išsamiai pasakojama šiame straipsnyje:
https://keliauninkas.lt/ka-kisti-po-vidpadziais-esant-dideliam-salciui/
Šie sprendimai ypač naudingi žmonėms, kurie daug laiko praleidžia lauke: dirba lauke, keliauja, žvejoja ar užsiima žiemos sportu.
Kaip apsisaugoti nuo nušalimų ir peršalimo?
Be komforto, svarbu nepamiršti ir saugumo. Ilgai būnant šaltyje galima patirti nušalimų, ypač jei oda lieka neapsaugota. Gydytojai rekomenduoja:
- saugoti atviras kūno vietas (ausis, nosį, veidą),
- vengti ilgo buvimo lauke esant dideliam vėjui,
- reguliariai judėti, kad gerėtų kraujotaka.
Daugiau informacijos apie nušalimus ir pirmąją pagalbą pateikia, pavyzdžiui, Mayo Clinic:
Tai patikimas šaltinis, kuris padeda geriau suprasti, kada šaltis tampa pavojingas sveikatai.
Apibendrinimas: šiluma žiemą – tai ne sėkmė, o pasiruošimas
Išlikti šiltam žiemą nėra atsitiktinumas – tai sąmoningų pasirinkimų rezultatas. Tinkami sluoksniai, protingai parinkti batai, paprasti izoliaciniai sprendimai po vidpadžiais ir dėmesys detalėms leidžia jaustis komfortiškai net didžiausių šalčių metu.
Svarbiausia – stebėti savo kūną ir neignoruoti pirmųjų šalčio signalų. Žiema gali būti ne tik šalta, bet ir jauki – jei jai pasiruoši iš anksto.
