Yra žmonių tipas – ypač tie, kurie linkę į šaltį – kurie, nepaisant to, kad žiemai nusipirko kailinius batus, įsidėjo šiltus vidpadžius ir avėjo vilnones kojines, vis tiek jaučiasi šaltai vaikščiodami šaltyje. Tokiu atveju nereikia atsisakyti žiemos peizažų malonumo, nes yra keletas patikrintų būdų, kaip visada sušildyti kojas.

Pasakysime, kaip visada laikyti kojas šiltai, kaip byloja sena liaudies išmintis.
Kaip gerai žinoma, pėdų nušalimas gali sukelti daug rimtų sveikatos problemų. Taip yra todėl, kad kai šąla pėdos, sumažėja ir bendra kūno temperatūra, o kojų kraujagyslės susiaurėja, kad sumažėtų šilumos nuostoliai. Dėl to šaltis sumažina imuninės sistemos aktyvumą, todėl esate labiau pažeidžiami infekcijų.
Taigi, kojų šildymas yra svarbus sveikatos priežiūros aspektas.
Kaip žiemą išlaikyti kojas šiltas
Yra keletas veiksmingų būdų, kaip šaltyje sušildyti kojas – nuo laiko patikrintų liaudies priemonių iki šiuolaikinių technologijų.
Pasirinkite tinkamus batus
Perkant žieminę avalynę svarbu atsižvelgti ne tik į šilumos izoliaciją, bet ir į tinkamumą. Rinkitės 0,5–1 dydžiu didesnius batus, kad liktų pakankamai vietos šiltoms vilnonėms kojinėms ir nedidelis oro tarpas. Jei batai per ankšti, jūsų pirštai bus suspausti, o tai gali sutrikdyti kraujotaką.
O tai, kaip jau aptarėme, gali lemti pėdų šalimą.
Be to, žieminė avalynė turėtų būti atspari vandeniui ir gerai izoliuota nuo šalčio. Apsvarstykite tokias medžiagas kaip tikra oda, zomša arba modernūs membraniniai audiniai.
Įdėkite šiltus vidpadžius
Bato padas pirmasis atvėsta dėl nuolatinio sąlyčio su įšalusia žeme ir sniegu. Šiltas vidpadis sukurs papildomą izoliacijos sluoksnį tarp pėdos ir šalto bato pado. Vidpadžiai su vilnoniu arba kailio pamušalu yra ypač veiksmingi, sulaiko šilumą ir padeda išvengti pėdų šalimo.
Geriausia rinktis vidpadžius, pagamintus iš natūralių medžiagų, tokių kaip vilna arba veltinis. Jie gerai izoliuoja šilumą ir sugeria drėgmę.
Pirkite termo kojines
Termokojinės kojinės pasižymi dvejopomis savybėmis: sugeria drėgmę ir išlaiko šilumą. Paprastai jos pagamintos iš vilnos, akrilo arba polipropileno, kurie užtikrina gerą vėdinimą ir izoliaciją. Renkantis termokojines, atsižvelkite į jų storį: plonesni modeliai tinka kasdieniam dėvėjimui, o storesni, labiau izoliuoti variantai geriausiai tinka veiklai lauke.
Iš anksto pašildykite batus
Jei turite batų šildytuvus, puiku, bet jei ne, paimkite porą buteliukų ir pripildykite juos karšto vandens.
Maždaug 40–50 minučių prieš išeidami iš namų, įsidėkite šiuos improvizuotus šildytuvus į batus, kad jie gerai sušiltų. Išėmę juos, neskubėkite iš karto apsiauti – jie gali būti per karšti. Palaukite 5–10 minučių ir patikrinkite, ar jūsų pėdos jaučiasi patogiai.
Padarykite popierinę izoliaciją
„Tour de France“ dviratininkai naudoja šį gudrybę: prieš kopdami į aukštas kalvas, jie pasiskolina laikraščių iš gerbėjų ir pasikiša juos po marškinėliais, kad nesušaltų šalto nusileidimo metu. Popierius yra puikus vienkartinis izoliatorius, padedantis išvengti hipotermijos.
Šį patarimą galima šiek tiek pritaikyti kasdieniam naudojimui: vietoj laikraščių naudokite popierinius rankšluosčius arba servetėles ir, užuot padėję juos po marškiniais, apvyniokite jais aplink pėdų viršų ir po pirštais. Kad geriau prilaikytumėte, pirmiausia apsiaukite kojines, o tada batus.
Daugiau judėkite ir gerkite karštus gėrimus
Judėjimas yra gyvenimas! Fizinis aktyvumas padeda palaikyti kraujotaką ir šildo kūną. Net paprastas vaikščiojimas ar bėgiojimas vietoje gali žymiai padidinti kūno temperatūrą.
Karšta arbata, kava ar žolelių užpilai taip pat gerina kraujotaką, todėl galūnės greičiau sušilsta. Prieš eidami į lauką, būtinai išgerkite šildančio gėrimo ir pasiimkite termosą arba termo puodelį, kad vaikščiodami šiltumėte.

Neleiskite sušlapti
Šlapios pėdos greitai praranda šilumą, todėl jei batai staiga sušlapo, būtinai kuo greičiau pakeiskite kojines ir batus.
Naudokite šildomus vidpadžius
Dabar bet kurioje prekyvietėje galima rasti didžiulį vienkartinių šildomų vidpadžių pasirinkimą. Jie veikia cheminės reakcijos būdu: juose yra geležies oksido miltelių, kurie įkaista, kai yra veikiami oro.
Taip pat yra daugkartinio naudojimo gaminių, kuriuose naudojamas kaitinimo elementas, paprastai pagamintas iš lanksčios medžiagos, kuri gali atlaikyti pakartotinį lenkimą ir deformaciją. Dažniausiai naudojamas anglies pluoštas arba metaliniai siūlai, pasižymintys dideliu šilumos laidumu. Maitinimo šaltiniai skiriasi: kai kurie modeliai maitinami baterijomis, o kiti turi USB atmintinę ir gali būti įkraunami iš bet kurio įrenginio. Abu veikia gerai; skirtumas tik kaina.






