Širdis turi savo laikrodį, kuris ne visada mūsų pusėje
Žmogaus organizmas veikia pagal vidinį biologinį ritmą, kuris reguliuoja miegą, hormonų išsiskyrimą, kraujospūdį ir net širdies darbą. Gydytojai vis dažniau kalba apie tai, kad širdies ir kraujagyslių įvykių rizika priklauso ne tik nuo gyvenimo būdo ar genetikos, bet ir nuo paros laiko. Nors daugeliui tai skamba netikėtai, statistika rodo aiškią tendenciją – tam tikra paros valanda širdžiai yra gerokai pavojingesnė nei kitos.
Kuri paros valanda laikoma pavojingiausia
Pasak kardiologų, didžiausia širdies smūgio ir insulto rizika fiksuojama ankstyvomis ryto valandomis, dažniausiai tarp 5 ir 9 valandos. Būtent šiuo metu organizmas patiria staigius fiziologinius pokyčius, kurie gali tapti lemiamu veiksniu žmonėms, turintiems net ir nedidelių širdies bei kraujagyslių problemų. Ši rizika pastebima tiek vyrams, tiek moterims, nepriklausomai nuo amžiaus, nors vyresniems žmonėms ji dar labiau išauga.
Kas vyksta organizme anksti ryte
Pabudus organizmas pereina iš poilsio režimo į aktyvią būseną. Staiga pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies ritmas, padidėja streso hormonų, ypač kortizolio ir adrenalino, kiekis. Tuo pačiu metu kraujas tampa tirštesnis, nes naktį organizmas netenka skysčių. Visa tai sudaro sąlygas kraujo krešulių formavimuisi.
Kodėl dauguma širdies smūgių ištinka netikėtai
Ankstyvas rytas pavojingas tuo, kad daugelis žmonių jaučiasi visiškai normaliai. Nėra aiškių įspėjamųjų ženklų, todėl širdies smūgis dažnai ištinka staiga – vos atsikėlus iš lovos, prausiantis ar ruošiantis į darbą. Gydytojai pabrėžia, kad būtent ši netikėtumo faktorius ir lemia didelį mirtingumą, nes žmogus ne visada spėja laiku sureaguoti ar iškviesti pagalbą.
Kraujo spaudimo šuolis – tylus pavojus
Vienas svarbiausių veiksnių ryte yra vadinamasis kraujospūdžio šuolis. Net ir žmonėms, kurių spaudimas dieną būna normalus, ryte jis gali staigiai pakilti. Sergantiems hipertenzija šis šuolis būna dar ryškesnis. Staigus spaudimo padidėjimas gali pažeisti kraujagyslių sieneles, sukelti širdies ritmo sutrikimus ar net lemti insultą.
Kaip miego trūkumas sustiprina riziką
Lietuvoje miego trūkumas yra itin dažna problema. Trumpas, nekokybiškas miegas sutrikdo natūralius organizmo ritmus ir dar labiau padidina ryto pavojų širdžiai. Tyrimai rodo, kad žmonės, miegantys mažiau nei šešias valandas per naktį, ryte patiria stipresnį streso hormonų išsiskyrimą.
Kas priklauso didžiausios rizikos grupei
Medikai išskiria kelias žmonių grupes, kurioms ryto valandos kelia ypatingą pavojų. Tai asmenys, turintys padidėjusį kraujospūdį, sergantys diabetu, turintys antsvorio, rūkantieji ir patiriantys nuolatinį stresą. Taip pat didesnė rizika tenka tiems, kurie vartoja alkoholį vakare, nes naktį organizmas netenka daugiau skysčių, o ryte kraujas tampa dar tirštesnis.
Dažniausi ryto simptomai, kuriuos žmonės ignoruoja
Ankstyvą rytą pasireiškiantys simptomai dažnai nurašomi miego trūkumui ar skubėjimui. Tarp jų – spaudimas krūtinėje, dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, galvos svaigimas, silpnumas rankose ar žandikaulio skausmas. Gydytojai pabrėžia, kad net ir silpni, trumpalaikiai pojūčiai ryte neturėtų būti ignoruojami, ypač jei jie kartojasi.
Kodėl fizinis krūvis ryte gali būti pavojingas
Nors fizinis aktyvumas yra būtinas širdies sveikatai, intensyvus sportas iškart po pabudimo gali tapti papildomu rizikos veiksniu. Širdis dar nėra prisitaikiusi prie krūvio, kraujospūdis natūraliai aukštesnis, o raumenys neapšilę. Specialistai rekomenduoja ryte rinktis lengvą judėjimą, o intensyvesnes treniruotes perkelti į vėlesnį laiką.
Vaistų vartojimo laikas ir jo reikšmė
Kai kuriems pacientams itin svarbus tampa vaistų vartojimo laikas. Pavyzdžiui, kraujospūdį mažinantys vaistai dažnai skiriami taip, kad jų poveikis būtų stipriausias būtent ryto valandomis. Netinkamai parinktas vartojimo laikas gali sumažinti apsaugą tada, kai jos labiausiai reikia. Todėl gydytojai vis dažniau individualizuoja gydymą pagal paciento paros ritmą.
Ar vakaras taip pat kelia pavojų širdžiai
Nors rytas laikomas pavojingiausiu, vakaras taip pat turi savo rizikų. Ypač pavojinga vėlai vakare patirti stiprų stresą, vartoti sunkų maistą ar alkoholį. Tai sutrikdo miegą ir padidina ryto riziką. Tačiau statistiškai didžiausias sunkių širdies įvykių skaičius vis tiek fiksuojamas anksti ryte.
Ką galima padaryti, kad sumažintumėte ryto riziką
Gydytojai pabrėžia, kad net ir paprasti įpročių pokyčiai gali ženkliai sumažinti pavojų. Rekomenduojama keltis ramiai, neskubėti iš karto imtis sunkių darbų, išgerti stiklinę vandens, vengti staigių judesių. Taip pat svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir laikytis gydytojo nurodymų.
Prevencijos svarba kasdienybėje
Širdies ligos retai atsiranda per vieną dieną. Jos formuojasi metų metus, tačiau kritinis momentas dažnai ištinka netikėtai. Ankstyvo ryto valandos tampa savotišku testu organizmui. Jei jis tam nepasiruošęs, pasekmės gali būti skaudžios. Todėl prevencija, reguliarūs tyrimai ir dėmesys savo savijautai yra svarbiausi ginklai kovoje su širdies ligomis.
Kai laikas tampa svarbiausiu faktoriumi
Supratimas, kad paros laikas turi realią įtaką širdies sveikatai, keičia požiūrį į kasdienius įpročius. Širdis nėra vien tik raumuo – ji reaguoja į ritmą, stresą ir mūsų gyvenimo tempą. Ankstyvas rytas gali tapti pavojingiausia dienos dalimi, jei į jį žiūrime neatsakingai. Tačiau žinant rizikas ir jas valdant, šis pavojus tampa kontroliuojamas, o širdis gauna šansą dirbti stabiliai ir saugiai ilgus metus.
