Pavasaris daugeliui siejasi su atsinaujinimu, energija ir geresne savijauta, tačiau būtent šiuo laikotarpiu organizmas patiria didžiausią vidinį stresą. Keičiantis šviesos kiekiui, temperatūrai ir dienos ritmui, kūnas priverstas persitvarkyti. Nors išoriškai jaučiamės „turintys atsigauti“, viduje vyksta procesai, kurių dažnai nepastebime arba ignoruojame. Specialistai pripažįsta – pavasaris yra vienas sudėtingiausių sezonų žmogaus organizmui.
Vienas signalas, kurį daugelis palaiko smulkmena
Tas pavojingas signalas dažniausiai pasireiškia ne skausmu, o nuolatiniu išsekimu. Ne tuo įprastu nuovargiu, kuris praeina po poilsio, bet giliu, foniniu energijos trūkumu. Žmogus miega pakankamai, tačiau ryte vis tiek jaučiasi pavargęs, sunkiau susikaupia, tampa dirglesnis. Dažnas tai nurašo „pavasariniam nuovargiui“, tačiau medikai žino – tai gali būti ženklas, kad organizmas nebesusitvarko su vidiniais krūviais.
Kas iš tikrųjų vyksta organizme
Po žiemos kūnas dažnai būna išeikvojęs savo resursus. Vitaminų ir mikroelementų atsargos sumažėjusios, hormonų sistema persitvarko, o imunitetas tampa jautresnis. Pavasarį suaktyvėja medžiagų apykaita, tačiau jei organizmui trūksta „statybinių medžiagų“, jis pradeda dirbti avariniu režimu. Tai ir sukelia nuolatinį silpnumą, galvos svaigimą, širdies ritmo pokyčius ar net staigius nuotaikų svyravimus.
Kodėl apie tai kalbama per mažai
Didžiausia problema – šis signalas nėra laikomas pakankamai rimtu. Žmogus retai kreipiasi į gydytoją vien dėl nuovargio, o ir pats dažnai save spaudžia „pakentėti“. Visuomenėje įsišaknijęs įsitikinimas, kad pavasarį taip jau turi būti. Tačiau ilgalaikis organizmo alinimas gali išprovokuoti lėtinių ligų paūmėjimą, širdies ir kraujagyslių sutrikimus ar net emocinius išsekimus.
Kaip atskirti pavojų nuo laikino diskomforto
Yra keli požymiai, kurie rodo, kad situacija rimtesnė nei paprastas sezoninis nuovargis. Jei energijos stoka trunka ilgiau nei dvi ar tris savaites, jei ją lydi miego sutrikimai, apetito pokyčiai ar sumažėjęs darbingumas, organizmas aiškiai prašo pagalbos. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei anksčiau pavasaris nesukeldavo tokių problemų.
Ką galima padaryti jau dabar
Pirmas žingsnis – sustoti ignoruoti signalus. Organizmui pavasarį reikia ne tik daugiau judėjimo, bet ir kokybiško poilsio. Subalansuota mityba, pakankamas skysčių kiekis ir aiškus dienos režimas tampa ne prabanga, o būtinybe. Taip pat svarbu neskubėti „įsibėgėti“ per greitai – staigus fizinio ar protinio krūvio didinimas gali dar labiau išsekinti kūną.
Kodėl šis signalas gali būti naudingas
Paradoksalu, bet šis pavojingas signalas atlieka ir apsauginę funkciją. Jis verčia sustoti, persvarstyti gyvenimo tempą ir pasirūpinti savimi anksčiau, nei organizmas „sulūžta“. Tie, kurie pavasarį išmoksta įsiklausyti į kūną, dažnai visus metus jaučiasi stipresni, atsparesni ir energiškesni.
Pavasaris nėra vien tik gražus sezonas. Tai testas organizmui ir signalų patikrinimas žmogui. Nuovargis, kurį daugelis ignoruoja, gali būti svarbiausia žinutė, jog metas sulėtinti tempą ir atkurti vidinę pusiausvyrą. Tie, kurie šį signalą išgirsta laiku, dažniausiai išvengia didesnių problemų ateityje.
