Nenuostabu, kad išsėtinė sklerozė vadinama „jaunimo liga“ – ji dažniausiai diagnozuojama 20–50 metų amžiaus žmonėms. Ši lėtinė liga neturi nieko bendra su senatvine skleroze. Pats žodis „sklerozė“ reiškia randą – dėl pakitusios imuninės sistemos reakcijos organizmo nervinis audinys yra sunaikinamas ir pakeičiamas randiniu audiniu. „Daugybinis“ šiame kontekste reiškia patologinį procesą, „išplitusį visoje nervų sistemoje“.
Dėl didelės ligos išsivystymo rizikos jauname amžiuje, geriau, jei ji būtų nustatyta ankstyvosiose stadijose.
Surinkome 8 dažniausiai pasitaikančius ankstyvuosius išsėtinės sklerozės požymius , kurie turėtų paskatinti jus kreiptis į gydytoją.
1. Tremoras
Dauguma žmonių šį simptomą patiria ankstyvoje ligos vystymosi stadijoje. Tremoras gali būti labai varginantis ir labai apsunkinti gyvenimą, nes net paprasčiausios ir kasdieniškiausios užduotys – telefono numerio rinkimas, stiklinės vandens laikymas ar sagų užsegimas – tampa sunkios. Galūnių tremorą sukelia motorinių neuronų takų pažeidimas.
2. Šlapinimosi problemos
80 % išsėtine skleroze sergančių žmonių patiria šį simptomą. Jei jūsų paros skysčių suvartojimas nepasikeitė, bet dažniau ar rečiau einate į tualetą, tai gali reikšti, kad sergate šia liga.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šiems klausimams:
- staigūs potraukiai;
- retas šlapinimasis;
- nesugebėjimas visiškai ištuštinti šlapimo pūslės;
- dažnas šlapinimasis.
3. Emociniai sutrikimai
Depresyvios mintys, staigūs nuotaikų svyravimai ir ašarų ar juoko priepuoliai be priežasties taip pat gali būti išsėtinės sklerozės simptomai. Taip yra todėl, kad liga pažeidžia smegenų ląsteles, o tai savo ruožtu veikia žmogaus emocinę būseną. Šių simptomų ignoravimas gali sukelti ilgalaikę ir gilią depresiją ligai progresuojant.
4. Regėjimo problemos
Kitas dažniausias išsėtinės sklerozės simptomas – regėjimo sutrikimas, kuris gali atsirasti staiga ir pasireikšti taip:
- dėmės prieš akis;
- neryškūs objektų kontūrai;
- spalvų iškraipymas;
- svetimkūnio pojūtis akyje;
- drumstumas;
- Viena akis mato gerai, kita – blogai.
Galite iš karto nepastebėti aukščiau išvardytų simptomų arba priskirti juos akių įtampai, kurią sukelia kompiuterių ir kitų įtaisų naudojimas. Tačiau tikroji priežastis gali slypėti daug rimtesnėje būklėje.
5. Sutrikusi koordinacija
Staigus galvos svaigimas, keisti pojūčiai einant ir pusiausvyros praradimas. Šie simptomai gali rodyti įvairias ligas – nuo kraujospūdžio problemų iki vidinės ausies problemų. Jei šiuos simptomus patiriate reguliariai, rekomenduojame kuo greičiau kreiptis į gydytoją – jų ignoravimas gali būti pavojingas jūsų sveikatai.
6. Keisti pojūčiai
Jei dažnai nutirpsta pirštų galiukai, prarandate jautrumą arba jums sunku atskirti, ar iš čiaupo tekantis vanduo yra karštas, ar šaltas, rekomenduojame kreiptis į specialistą. Šie simptomai taip pat dažnai siejami su išsėtine skleroze.
7. Diskomfortas galūnėse
Tai gali pasireikšti šiais būdais:
- deginimas;
- dilgčiojimas;
- žąsies oda;
- odos stangrinimas.
Panašūs pojūčiai gali pasireikšti net ir mažose kūno vietose: rieše, šlaunyje ar piršte. Daugelis žmonių tokiais atvejais skausmą priskiria tiesiog sėdėjimui ant kojos ar gulėjimui ant rankos. Žinoma, galūnės diskomfortas ne visada yra išsėtinės sklerozės požymis, tačiau jei šiuos simptomus patiriate reguliariai, neignoruokite jų.
8. Kalbos ir rijimo sutrikimai
Tokiu atveju gali kilti šių problemų :
- kalbos tempo sulėtėjimas;
- balso pokyčiai;
- tyli arba nerišli kalba.
Be to, sergantiems išsėtine skleroze, gali būti sunku ryti. Užuot patekę per stemplę į skrandį, dalis skysčio ir maisto patenka į trachėją (kvėpavimo sistemos anatominę struktūrą).
9. „Elektriniai impulsai“
Išsėtinė sklerozė dažnai lydima nemalonių pojūčių įvairiose kūno vietose, primenančių elektros šoką. Šie pojūčiai gali atsirasti, pavyzdžiui, sukant galvą, ir paveikti bet kurią sritį – galūnes, nugarą ar pečius.
Jei pastebite kurį nors iš aukščiau išvardytų simptomų, tai nebūtinai reiškia, kad sergate išsėtine skleroze. Tačiau jei reguliariai jaučiate kelis simptomus, patartina kreiptis į specialistą.
Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams. Prieš taikydami bet kokią šiame straipsnyje pateiktą informaciją, neužsiimkite savigyda ir pasitarkite su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu. Redaktoriai negarantuoja jokių rezultatų ir neprisiima jokios atsakomybės už jokią žalą, kuri gali atsirasti naudojant šiame straipsnyje pateiktą informaciją.
