Velykos be margučių – kaip pavasaris be saulės. Spalvoti kiaušiniai ant stalo atrodo kaip linksma puošmena, tačiau iš tiesų jie nuo seno buvo kur kas daugiau nei graži tradicija. Senosiose lietuvių papročiuose margučio spalva turėjo prasmę, linkėjimą ir net magišką reikšmę. Pasirinkta spalva galėjo simbolizuoti sveikatą, derlių, meilę ar sėkmę – o per žaidimus, burtus ir spėjimus tapdavo savotiška pavasario „pranašyste“.
Kodėl margučių spalvos buvo tokios svarbios?
Senovėje žmonės tikėjo, kad Velykos – tai gamtos atgimimo lūžis. Tai, kas daroma šią dieną, turi įtakos visiems metams. Todėl ir margučiai buvo marginami ne atsitiktinai. Spalva tapdavo tyliu palinkėjimu: sau, šeimai ar žmogui, kuriam dovanojamas kiaušinis.
Ne veltui margučiais buvo keičiamasi – tai buvo ne tik vaišė, bet ir simbolinė dovana su žinute: „linkiu tau derlingų metų“, „linkiu stiprybės“, „linkiu meilės“.
Ką reiškia skirtingos margučių spalvos?
Žalia – atgimimas ir augimas
Žalia spalva simbolizuoja pavasarį, želmenis, gamtos pabudimą. Tokie margučiai buvo siejami su:
- sveikata,
- gyvybingumu,
- atsinaujinimu,
- meile ir gerumu.
Žali margučiai dažnai buvo dovanojami tiems, kam linkėta naujos pradžios – jauniems žmonėms, pradedantiems naują gyvenimo etapą.
Geltona – saulė, džiaugsmas ir turtas
Geltona – saulės, šviesos ir dienos ilgėjimo spalva. Ji simbolizavo:
- džiaugsmą,
- gerą nuotaiką,
- turto ir derliaus gausą.
Geltoni margučiai tarsi „kvietė saulę“ būti dosnesnei – kad metai būtų šviesūs ir sotūs.
Ruda – derlius ir brandumas
Ruda spalva siejama su žeme ir prinokusiais javais. Tokie margučiai reiškė:
- stabilumą,
- brandą,
- darbų sėkmę,
- gerą derlių.
Juos ypač mėgo ūkininkai – tai buvo tylus prašymas, kad žemė būtų dosni.
Raudona – gyvybė, vaisingumas ir sėkmė
Raudona spalva – viena stipriausių simbolinių spalvų. Ji reiškė:
- gyvybę,
- vaisingumą,
- stiprybę,
- sėkmingą pradžią.
Raudonu margučiu linkėta būti stipriam, veikliam, nugalėti sunkumus. Tai buvo tarsi „gyvybės talismanas“.
Mėlyna – ramybė, vanduo ir dangaus palaima
Mėlyna spalva simbolizavo:
- vandenį ir dangų,
- ramybę,
- išmintį,
- kantrybę.
Tokie margučiai buvo siejami su vidine pusiausvyra, harmonija ir gamtos palaiminimu pasėliams.
Juoda – žemė, paslaptis ir apsauga
Juoda spalva sieta su motina Žeme, vaisingumo ir gyvybės ciklais. Nors šiandien juoda dažnai atrodo niūri, seniau ji reiškė:
- gyvybės ištakas,
- apsaugą,
- ryšį su protėviais.
Juodi margučiai buvo tarsi pagarba žemei – iš kurios viskas gimsta.
Spalvos Velykų burtuose ir žaidimuose
Margučiai buvo naudojami ne tik valgymui ar dovanojimui, bet ir burtams bei spėjimams. Vaikai ir suaugusieji traukdavo margučius „aklai“ – tikėta, kad ištraukta spalva parodys, kokie metai laukia:
- raudonas – bus daug energijos, sėkmės;
- geltonas – džiaugsmas, šviesūs metai;
- žalias – naujos galimybės, augimas;
- mėlynas – ramūs, stabilūs metai;
- rudas – darbingi, bet derlingi metai.
Per margučių mušimą taip pat būdavo stebima spalva – tikėta, kad „stipriausi“ margučiai neša stipriausią palinkėjimą.
Kaip pasirinkti spalvas marginant šiandien?
Šiandien margučius dažome dažnai vedami estetikos – kad gražiai atrodytų ant stalo ar nuotraukose. Tačiau vis dažniau žmonės grįžta prie prasmingo marginimo:
- šeimai – žalios ir geltonos spalvos (sveikata, džiaugsmas),
- poroms – raudoni margučiai (meilė, vaisingumas),
- seneliams – mėlyni ar rudi (ramybė, stabilumas),
- sau – tokia spalva, kokios labiausiai šiuo metu norisi gyvenime.
Tai paprastas, bet jaukus būdas Velykoms suteikti daugiau prasmės.
Margutis – ne tik kiaušinis, o palinkėjimas
Margutis nuo seno buvo tarsi žinutė be žodžių. Spalva, raštas ir net kam jis dovanojamas – visa tai nešė linkėjimą. Net šiandien, netikint prietarais, smagu pagalvoti: gal verta šiemet marginti ne tik „gražiai“, bet ir prasmingai?
Galbūt šį pavasarį ant stalo atsidurs ne šiaip spalvoti kiaušiniai, o maži palinkėjimai sau ir artimiesiems.
