Kasdien Lietuvoje apie 50 žmonių sužino apie vėžį, o bendra sergančiųjų vėžiu skaičius siekia 110 tūkstančių. Nors šalyje įdiegta nauja prevencinė sistema, skirta ankstyvajai diagnostikai, tik 45 procentai gyventojų dalyvauja prevencinėse patikros programose.
Specialistai pastebi, kad žmonės dažnai pasimeta ir nesupranta, kaip veikia naujoji sistema – jie nesužino, ar reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, ar laukti kvietimo. Sveikatos apsaugos ministerija teisinasi, kad sistema dar tik įsibėgėja, todėl gali susidaryti eilės pas šeimos gydytojus, o kai kurie žmonės gali nesulaukti kvietimų.
Kristina, 43-ejų metų moteris, prieš trejus metus netikėtai sužinojo, kad serga ketvirtos stadijos krūties vėžiu. Pirmasis profilaktinis tyrimas parodė tik gerybinius pakitimus, tačiau vėliau ji pajuto stiprius pilvo skausmus, kurie priversdavo kreiptis į medikus. Kristina pasakoja, kad skausmą vertintų kaip devynis ar dešimt balų, nes ji negalėjo net atsistoti. Patekus į ligoninę paaiškėjo, kad vėžys buvo jau išplitęs.
Didžiausias iššūkis, pasak Kristinos, buvo pranešti apie diagnozę savo vaikams. „Jie berniukai – jie labai daug emocijų nerodė, bet viduje tikrai išgyveno“, – pasakojo Kristina.
Registruojantis pas mamologą Kristina susidūrė su eilėmis, todėl buvo priversta kreiptis į privačią kliniką.
„Nors dažnai girdėjau, kad gali tekti laukti iki metų, tačiau aš kvietimą gavau tik po pusmečio“, – pasakojo Kristina.
Vėžio diagnozę kasdien išgirsta 50 lietuvių, o Šalyje šiuo metu serga apie 110 tūkstančių žmonių. Nuo praėjusio metų lapkričio įdiegta Sveikatos apsaugos informacinė sistema, kuri turi užtikrinti, kad žmonės laiku gautų kvietimus pasitikrinti. Taip pat pradėtas centralizuotas storosios žarnos, gimdos kaklelio ir krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos modelis.
Nuo šių metų pasitikrinti dėl krūties vėžio gali 45–74 metų moterys, o toms, kurių krūtis turi tankesnį audinį, rekomenduojamas ultragarso tyrimas. Gydytojai pabrėžia, kad tokioms moterims rizika susirgti yra didesnė.
Nuo lapkričio taip pat siunčiami kvietimai dėl storosios žarnos vėžio, kurio Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1600 atvejų. Santoros klinikų specialistai primena, kad kiekvienas žmogus turi galimybę atlikti tyrimą tiesiog namuose.
Pasimetimas – pagrindinė problema. Onkologinius pacientus atstovaujanti organizacija teigia, kad žmonės nesupranta, kaip veikia dvi sistemos ir nebežino, kur kreiptis dėl tyrimų.
„Informacijos nebuvo“, – pasakojo Neringa Čiakienė, onkologinių pacientų asociacijos direktorė.Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, nors sistema dar tik įsibėgėja, siekiama sumažinti eilės ir užtikrinti, kad visi kvietimai būtų siunčiami vienu metu. Tačiau tai gali sukelti nepasitenkinimą.
Specialistai ragina žmones dėl ankstyvosios diagnostikos kreiptis tiesiai į šeimos gydytojus, kad būtų išvengta nesusipratimų ir vėlavimų.
